Vertinimo principai

PATVIRTINTA

Šalčininkų r. Jašiūnų “Aušros” gimnazijos

direktoriaus 2015 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. VI-29

 

ŠALČININKŲ R. JAŠIŪNŲ,,AUŠROS“ GIMNAZIJOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO, INFORMACIJOS RINKIMO, FIKSAVIMO BEI PANAUDOJIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šalčininkų r. Jašiūnų ,,Aušros‘‘ gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, parengta,vadovaujantis „Mokinių vertinimo samprata“, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro  2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256, Bendrojo ugdymo mokyklų 2013-2014 ir 2014-2015 m. bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d, įsakymu Nr. V-459, Bendrojo ugdymo  lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis..

2. Tvarkoje aptariami tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, tipai ir

būdai, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, informavimo tvarka.

3. Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:

3.1. vertinimas-nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, komentavimas ir apibendrinimas;

3.2. įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas;

3.3. įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie pasiekimus ir pažangą;

3.4. idiografinis (individualus) vertinimas - vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais vertinama daroma pažanga;

4. Pagrindiniai vertinimo tipai (klasifikuojama pagal vertinimo paskirtį):

4.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą, kurso dalį,  kad toliau galima būtų numatyti mokymosi perspektyvą; skatina mokinius ir mokytojus bendradarbiauti;

4.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, stiprinti daromą pažangą, skatina mokinius analizuoti ugdymąsi, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

4.4. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, kursą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

4.4. kriterinis vertinimas - tai vertinimas, kurio pagrindas – standartai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai. 

5. Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

5.1. formalusis vertinimas - vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,  numatomas joms atlikti reikalingas laikas; užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

5.2. neformalusis vertinimas  - tai vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, kalbantis, diskutuojant

5.3. kaupiamasis vertinimas - tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas balais;

 5.4. signalinis įvertinimas – nuolat matomas esamų  pažymių aritmetinis vidurkis, leidžiantis mokiniui įsivertinti esamą situaciją.

 

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

6. Vertinimo tikslai:

6.1. padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

6.2. pateikti gimnazijos bendruomenei informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus, pažangą;

6.3 .įvertinti mokytojo ir gimnazijos darbo sėkmę ir priimti pagrįstus sprendimus.

7. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui įsivertinti save: stipriąsias ir silpnąsias puses, įvertinti savo pasiekimų lygmenį;

7.2. suteikti mokiniams pagalbą, atitinkančią jų poreikius;

7.3.pagelbėti mokytojui įžvelgti mokinio ugdymosi galimybes, nustatyti mokymosi spragas, ugdymo turinį diferencijuoti ir individualizuoti;

7.4.suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi;

7.5. stiprinti ryšius tarp mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir gimnazijos.

 

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

 

8. Vertinimo nuostatos:

8.1. vertinimas grindžiamas amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir mokomojo dalyko gebėjimai;

8.3. mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo pasiekimus ir pažangą;

8.4. pagrindinis vertinimo orientyras – išsilavinimo standartai;

8.5. vengiama lyginti mokinių tarpusavio pasiekimus.

9. Vertinimo principai:

9.1. pozityvumas ir konstruktyvumas-vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos mokymosi spragos, padedama jas ištaisyti;

9.2. atvirumas ir skaidrumas: su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų;

9.3. objektyvumas ir veiksmingumas; informatyvumas: siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, vertinimo metodikos; Pažymys naudojamas mokinių pasiekimų formaliam įvertinimui, apskaitai baigus pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopas.

 

                           IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

 

10. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą siedamas jį su mokymosi uždaviniais, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus:

10.1. formuojamojo vertinimo strategijas mokytojas planuoja kiekvienoje pamokoje,

10.2. diagnostinį vertinimą – ilgalaikiame plane.

11. Mokytojai savo dalyko metodinėje grupėje rugpjūčio mėn. suderina ir aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas.

12. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką supažindina mokinius su ilgalaikiais planais, modulių, pasirenkamųjų  dalykų programomis, mokinių mokymosi informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas.

13. Mokiniams, besimokantiems pritaikant bendrąsias programas, pamokoje numatomas individualus vertinimas.

V. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

 14. Vertinimas 1-4 klasėse:

14.1. pradinio ugdymo klasių mokiniams taikomas formuojamasis,  diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimo būdas;

14.2.mokinių pasiekimų vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniui žinomais kriterijais, susietais su Išsilavinimo standartais;

14.3. vertinama atsižvelgiant į prigimtines vaiko galias;

14.4. ypatingas dėmesys vertinant skiriamas socialinių, pažintinių, kūrybinių, mąstymo ir veiklos gebėjimams;

14.5. taikomi standartų lygmenys:

* A- aukštesnysis standartų lygmuo: puikiai ir labai gerai atlieka užduotis, t.y, beveik nedaro klaidų;

* P- pasiektas pagrindinis standartų lygmuo: užduotis atlieka gerai, patenkinamai;

* Pt- patenkinami pasiekimai, pasiektas minimalus standartų lygmuo: žinios ir gebėjimai nepakankamai tvirti.;

* Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „n.p (nepatenkinamas)

15. Baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

16.Pažymiu nevertinami penktos klasėse mokiniai adaptaciniu (1 mėn) laikotarpiu.

17. 6-8, I-IV g. klasių vertinimas:

17.1. gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų, pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių vertinimui taiko dešimtbalės ir įskaitų vertinimo sistemų būdus.

17.2. gokinių, besimokančiųjų pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Benrosiose programose aprašytus pasiekimus taikant 10 balų vertinimo sistemą.

17.3. dalykų mokymosi pasiekimai pusmečio laikotarpio pabaigoje įvertinami pažymiu ar įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti.

17.4. mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami įskaita, jie įskaitomi į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą.

17.5. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

18. Pagrindinio  ir vidurinio ugdymo pakopose naudojamas:

* formalusis vertinimas, pagrįstas Išsilavinimo standartais, brandos egzaminų programomis;

* neformalusis vertinimas, pagrįstas naujais vertinimo, informacijos kaupimo, analizės, fiksavimo ir informavimo būdais;

19. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai:

* diagnostinis vertinimas – tai vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus dalyko skyrių, temą, programos dalį. Diagnostinis vertinimas remiasi kontrolinių darbų, apklausos žodžiu, apklausos raštu, savarankiško darbo, praktinio ir laboratorinio darbo  sukauptos informacijos apie mokinio ugdymosi pasiekimus ir pažangą rezultatais.

* formuojamasis vertinimas –tai nuolatinis mokinio vertinimas  stebint jo individualų , grupinį darbą įvairiose situacijose, individualiai aptariant jo mokymosi sėkmingumą, daromą pažangą,

* kaupiamasis vertinimas-tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas balais (3 balų aritmetinis  vidurkis įrašomas į elektroninį dienyną)

20. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas grindžiamas mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) aiškiais ir suprantamais kriterijais.

21. Mokytojai, vadovaudamiesi Bendrųjų programų keliamais tikslais vertinimą planuoja metams. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių, pasirenkamųjų dalykų programose pateikia mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo sistemą. Vertinimą aptaria ir detalizuoja dalykų metodinėse grupėse.  Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pažanga ir pasiekimai aptariami dalyvaujant specialistams.

22. Mokytojai rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę mokinius supažindina su parengtais dalyko ilgalaikiais planais, modulių, pasirenkamųjų dalykų programomis, aptaria su mokiniais vertinimo kriterijus, metodus ir formas.

23. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama mokinių pasiekimus vertinti tokiu dažnumu per pusmetį:

24.1. jeigu dalykui mokyti skirta viena pamoka per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais per pusmetį;

24.2. jeigu dalykui mokyti skirtos dvi – trys  pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau  kaip 5 pažymiais per pusmetį.

24.3. jeigu dalykui mokyti skirtos 4-5  pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau  kaip 9 pažymiais per pusmetį.

25. Mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo formos, už kurias rašomas pažymys:

26.1.kontrolinis darbas – tai 30-45 min .trukmės savarankiškas, atliekamas raštu ir pažymiu įvertinamas darbas , skirtas patikrinti kaip įsisavinta dalyko programos tema, skyrius;

26.2. apklausa žodžiu – tai monologinis arba dialoginis įvertinimas, skirtas žinių ir gebėjimų patikrinimui argumentuotai, raiškiai, taisyklingai reikšti savo mintis.

26.3. apklausa raštu – tai darbas iki 15 min., skirtas ne daugiau kaip vienos temos žinių ir gebėjimų patikrinimui;

26.3. mokyklinių konkursų, olimpiadų, varžybų prizinių vietų nugalėtojai ir dalyviai, atlikę pusę ir daugiau užduočių, vertinami 10 (puikiai);

26.4 dalyvavimas rajono, respublikos arba tarptautiniuose konkursuose, olimpiadose, varžybose vertinamas 10 (puikiai).

27. Mokytojai apie mokinio pasiekimus ir pažangą kaupia informaciją, ją analizuoja ir rašo pažymius už šias mokinio veiklas:

27.1. apklausą raštu;

27.2. apklausą žodžiu,

27.3. namų darbus;

27.4. savarankiškus darbus;

27.5. kontrolinius darbus;

27.6. laboratorinius darbus;

277  praktinius darbus;

27.8. darbą pamokoje;

27.9. iniciatyvumą;

27.7. aktyvumą.

28. Kontrolinio darbo skyrimas ir vertinimas:

28.1. mokiniams per dieną skiriamas vienas kontrolinis darbas;

28.2. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami prieš savaitę, su mokiniais aptariama kontrolinio darbo struktūra, darbo tikslai, vertinimo kriterijai;

28.3.mokytojai kontrolinius darbus fiksuoja el. dienyno skiltyje „Kontroliniai darbai“ . Mokytojai dėl svarbių priežasčių gali keisti kontrolinio darbo datą, suderinę su mokiniais;

28. 4. kontrolinių darbų grafiko laikytis privaloma.

28.5. per pusmetį rekomenduojama parašyti tiek kontrolinių darbų, kiek yra to dalyko  savaitinių pamokų

28.6. paskutiniąją dieną prieš atostogas ir pirmąją dieną po atostogų kontrolinis darbas nevykdomas;

28.7. mokytojai kontrolinio darbo rezultatus mokiniams pateikia ne vėliau kaip po savaitės, atlieka kontrolinio darbo analizę, numato tolesnį mokymą;

28.8. mokinys, dėl ligos ar dėl kitų pateisinamų priežasčių  nerašęs kontrolinio darbo, privalo, susitaręs su mokytoju, kontrolinį darbą atlikti per savaitę;

28.9. mokinys be pateisinamos priežasties nerašęs kontrolinio darbo, privalo  per savaitę mokytojo paskirtu laiku parašyti kontrolinį darbą.

29. Vertinant diagnostines užduotis, rekomenduojama vadovautis šia schema:

Teisingų atsakymų skaičius               Įvertinimas

90-100                                                  10 (dešimt)

89-80                                                     9 (devyni)

79-70                                                     8 (aštuoni)

69-60                                                     7 (septyni)

59-45                                                     6 (šeši)

44-35                                                     5 (penki)

34-26                                                     4 (keturi)

25-17                                                     3 (trys)

16-9                                                       2 (du)

8-0                                                         1 (vienetas)

 

30. Savarankiško darbo  skyrimas ir vertinimas:

30.1. savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias praktikoje, baigusus dalį skyriaus/ciklo/  pamokų;

30.2. savarankiško darbo trukmė – 15-30 min.;

30.3. darbo metu mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis informacinėmis priemonėmis: užrašais, vadovėliais, formulėmis, žodynais ir kt.;

30.4. darbai gali būti tikrinami ne visų mokinių, o pasirinktinai. Patikrinti ir įvertinti savarankiški darbai turi būti grąžinami ne vėliau kaip po 3 dienų. Savarankiško darbo įvertinimas įrašomas į klasės elektroninį dienyną;

30.5. apie savarankiško darbo rašymą iš anksto informuoti nebūtina.

31. Laboratorinių ir praktinių darbų skyrimas ir vertinimas:

31.1 laboratoriniai  ir praktikos darbai - tikrinamieji darbai, trunkantys ne mažiau kaip

45 minutes, jų metu tikrinami mokinių gebėjimai teorines žinias taikyti praktikoje;

31.2. apie laboratorinį (praktinį) darbą pranešama ne vėliau kaip prieš vieną pamoką;

31.3. laboratorinių (praktikos) darbų rezultatai skelbiami po savaitės, pažymys įrašomas į elektroninį dienyną; 

31.4. mokinys, neatvykęs į laboratorinį (praktinį) darbą, privalo atsiskaityti per 2 savaites po atvykimo į gimnaziją dienos. Neatvykus elektroniniame dienyne rašomas dvejetas.

32. Apklausos raštu ir apklausos žodžiu skyrimas ir vertinimas:

32.1. apklausa raštu ir žodžiu iki 15 min. organizuojama pagal vienos temos medžiagą;

32.2. apklausos raštu darbai grąžinami kitos pamokos metu;

32.3.  Mokytojo nuožiūra žinios, gebėjimai ir įgūdžiai gali būti vertinami kaupiamuoju pažymiu arba pažymys įrašomas į elektroninį dienyną;

33. Bandomųjų brandos egzaminų organizavimas ir vertinimas:

33.1.  bandomieji egzaminai organizuojami gruodžio-kovo mėn.

33.2. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas privalomas visiems mokiniams, o kitus brandos egzaminus mokiniai renkasi savo nuožiūra.

33.3. bandomieji brandos egzaminai vertinami pagal diagnostinių užduočių vertinimą.

 

VI. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

 

34. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys). Pagrindinis ugdymas baigiamas pasiekimų patikrinimu, vidurinis – brandos egzaminais.

35. Jeigu mokinys be pateisinamos priežasties praleido trečdalį  mokomojo dalyko  pamokų, jis  neatestuojamas. Mokinys privalo laikyti įskaitą.

36. Pusmečio pažymys vedamas iš tą pusmetį gautų pažymių vidurkio.

37. Metinis pažymys vedamas atsižvelgiant į daromą mokinio pažangą.

38. Klasės vadovas pusmečio (metų) pabaigoje direktoriaus pavaduotojai ugdymui pateikia klasės mokinių ugdymosi (pažangumo ir lankomumo) ataskaitą.

 

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ,RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

 

39. Mokymosi pasiekimai fiksuojami el.dienyne.

40. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) tikrina vaiko pasiekimus, prisijungę prie elektroninio dienyno.

40.1. Mokinių tėvams, kurie neturi prieigos prie interneto, klasių vadovai mėnesio pabaigoje pateikia vaiko ugdymosi pasiekimų apskaitos lapą pagal elektroninį dienyną.

42. Klasių vadovai organizuoja teminius klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus ne rečiau kaip du kartus per mokslo metus.

43. Gimnazijos administracija informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijus per pirmąjį visuotinį tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimą.

44. Gimnazijos administracija tris kartus per mokslo metus organizuoja visuotinius tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus, kuriuose tėvai (globėjai, rūpintojai) turi galimybę susitikti su gimnazijos administracija, dalykų mokytojais.

 

_______________________________________________

 

!Informacija atnaujinta: 2016 Spa 06, 17:24:10
Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazija
Įstaigos juridinio asmens kodas: 191651922.
Adresas: Jono Sniadeckio g. 8, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. sav.
Tel.: +370-380-35268
El. paštas: jasiunuausra@gmail.com

Pamokų laikas

1 pamoka
8:00
8:45
10
min
2 pamoka
8:55
9:40
10
min
3 pamoka
9:50
10:35
30
min
4 pamoka
11:05
11:50
15
min
5 pamoka
12:05
12:50
10
min
6 pamoka
13:00
13:45
10
min
7 pamoka
13:55
14:40
10
min
8 pamoka
14:50
15:35
Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazija Mūsų mokykla naudojasi
el. dienynu "Mano dienynas"
Gimnazijos aktualijos
ir naujienos

Turite klausimų ir norite mūsų paklausti?

Mūsų Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazijoje laukiami visi! Gal mūsų svetainėje neradote ieškomos informacijos ar tiesiog norite mūsų paklausti? Mes pasistengsime atsakyti į visus jūsų klausimus.

Klauskite Mūsų

Naudingos
NUORODOS

Daugiau: naudingų nuorodų >>