Pradinio ugdymo programos ugdymo planas

PATVIRTINTA
Šalčininkų r. Jašiūnų ,,Aušros“
gimnazijos direktorės įsakymu
2019 – 08- 30 Nr. V1- 100
 
 

JAŠIŪNŲ ,, AUŠROS“ GIMNAZIJOS PRADINIO UGDYMO

PROGRAMOS UGDYMO PLANAS 2019-2020 m. m.

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2019-2020 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas (toliau – Bendrasis ugdymo planas) reglamentuoja gimnazijos pradinio ugdymo plano rengimą, pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą gimnazijoje.

2. Ugdymo plano tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus, formuoti ugdymo turinį ir organizuoti pradinį ugdymą, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

3. Ugdymo plano uždaviniai:

3.1      nurodyti minimalų pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti;

3.2      nustatyti reikalavimus ugdymo procesui organizuoti;

3.3      sudaryti sąlygas individualiems mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;

3.4      apibrėžti mokinių ugdymą, organizuojant jį netradicinėse erdvėse

4. Jašiūnų ,,Aušros“ gimnazijos pradinio ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas –žinių, gebėjimų, įgūdžiųparodymasarba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė –mokinių grupėdalykui pagal modulįmokytis, dalykui diferencijuotaimokytis ar mokymosi pagalbai teikti.

Gimnazijos ugdymo planas –gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas,parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

Pamoka –pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialioji pamoka –pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta padėti įveikti mokymosi sunkumus, ar išskirtiniams gabumams ugdyti.

Specialiosios pratybos –švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjųugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, plėtojant gebėjimus ir galias.

Ugdymo planas – ugdymo programosįgyvendinimo aprašas.

5. Kitos Bendrajame ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II.  GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

6. Gimnazijos 2019–2020 mokslo metų pradinio ugdymo  planą (toliau – Gimnazijos ugdymo planas) rengiamas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 1 priedo „Pradinio ugdymo bendroji programa“ (toliau – Bendroji programa) nuostatomis dėl ugdymo turinio kūrimo ir mokymosi pasiekimų, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas(išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 ,,Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas)formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR švietimo ir mokslo ministro 2017m. rugpjūčio 23 d. Nr. V-644 ,,Dėl Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,  pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir gimnazijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir gimnazijos strateginiu planu.

7. Gimnazija, rengdama  ugdymo planą, remiasi švietimo stebėsenos, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir rekomendacijomis, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo informacija, gimnazijos įsivertinimo ir išorės vertinimo duomenimis.

8. Pradinio ugdymo plano projektą parengė direktorės  įsakymu 2019 m. gegužės  20 d.  Nr. V1 – 80  sudaryta darbo grupė:

Jolanta Driukienė, direktorės pavaduotoja ugdymui, darbo grupės pirmininkė;

Liucija Kravčenko, pradinių klasių vyr. mokytoja, darbo grupės pirmininkės pavaduotoja;

Nijolė Ragožienė, pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pirmininkė, darbo grupės narė;

Ana Kulešovienė, socialinė pedagogė, komisijos atstovė, darbo grupės narė;

Alma Mačiulienė,  tėvų komiteto (globėjų, rūpintojų) atstovė, darbo grupės narė.

9. Ugdymo planas suderinamas su gimnazijos taryba, steigėju Šalčininkų r. savivaldybės taryba.

10. Ugdymo planą tvirtina gimnazijos direktorė  iki 2019 m. rugsėjo 1 d.

III. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I.  PRADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

11. Mokslo metai:

11.1        2019–2020 mokslo metai ir ugdymo procesas prasideda 2019 m. rugsėjo 2 d. , baigiasi 2019 m. birželio 5 d.

11.2        2019-2020  mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 175 ugdymo dienos, 35 savaitės.

11.3        Gimnazijoje mokomasi penkias dienas per savaitę.

11.4        Mokslo metai skirstomi trimestrais:

I trimestras prasideda 2019-09-02, baigiasi 2019-11-29;

II trimestras  prasideda 2019-12-02, baigiasi 2019-02-28;

III trimestras prasideda 2020-03-02, baigiasi 2020-06-05.

12. Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2019-10-28

2019-10-31

Žiemos (Kalėdų)

2019-12-23

2020-01-03

Žiemos

2020-02-17

2020-02-21

Pavasario (Velykų)

2020 -04-14

2020-04-17

13. Penkiolika ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, etninei, meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai:

 

 

 

Eil. Nr.

Nepamokinė veikla

Data

1.

2.

 

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

Mokslo ir žinių diena.

Savivaldos diena, skirta Tarptautinei Mokytojo dienai paminėt.

Derliaus diena.

Sveikos gyvensenos projektas ,,Greita, skanu ir sveika“.

Atradimų diena (ekskursijos, išvykos ir pan.)

Kalėdinė šventė.

Tiksliųjų mokslų diena.

Žemės diena.

Pažintinė-edukacinė kelionė.

Mokslo metų užbaigimo šventė.

2019 m. rugsėjo 2 d.

2019 m. spalio mėn.

 

2019 m. spalio mėn.

2019 m. lapkričio mėn.

2019 m. gruodžio mėn.

2019 m. gruodžio mėn.

2020  m. kovo  mėn.

2020 m. kovo  mėn.

2020 m. gegužės  mėn.

2020 m. birželio mėn.

Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų.

14. Paskelbus ekstremalią padėtį,  nustačius ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose ar esant kitoms aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, mokiniai į gimnaziją gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Gimnazijos direktorė priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą, Šalčininkų r. savivaldybės administraciją.

II. BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

15. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

16. Formuojant gimnazijos pradinio ugdymo turinį, t.y. numatant mokinių pasiekimus ir ugdymosi tikslus, atsižvelgiama į nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, pasiekimų vertinimo taikant nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimų testus gimnazijoje rezultatus ir rekomendacijas dėl mokinių pasiekimų gerinimo.

17. 2019 m. rugpjūčio 30 d. Mokytojų tarybos posėdžio Nr. V3-01 nutarimo punktu  skiriamos ugdymo valandos per savaitę Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti 2019-2020  mokslo metais, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2-4 klasėse – 45 min.:

 

 

 

 

 

Dalyko savaitinių ugdymo valandų skaičius

Dalykas

1 kl.

2 kl.

1-2 kl.

3 kl.

4 kl.

3-4 kl.

Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės)

Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

1

1

2

1

1

2

4

Lietuvių kalba

8

7

15

7

7

14

29

Užsienio kalba (anglų)

-

2

2

2

2

4

6

Matematika

4

5

9

5

4

9

18

Pasaulio pažinimas

2

2

4

2

2

4

8

Dailė ir technologijos

2

2

4

2

2

4

8

Muzika

2

2

4

2

2

4

8

Fizinis ugdymas

3

3

6

3

3

6

12

Privalomų ugdymo valandų skaičius mokiniui

22

24

46

24

23

47

93

Valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti

1

1

2

1

2

3

5

Iš viso

23

25

48

25

25

50

98

Neformalusis ugdymas:

 

 

4

 

 

4

8

18. Ugdymo valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamos  valandos.

18.1        2019 m.               mėn,    d. Mokytojų tarybos posėdžio Nr.V3 -    nutarimo punktu , valandos (laikinosios grupės), skirtos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, naudojamos rašymo ir skaitymo gebėjimų ugdymui, padedančiam siekti Bendrosios programos tikslų:

1 kl. ,,Pirmieji žingsniai į gramatiką“.

2 kl. ,,Teksto suvokimas ir kūrimas“.

3 kl. ,,Rašybos įgūdžių formavimas“

4 kl. ,,Mokomės rašyti be klaidų“, ,,Matematikos labirintuose“.

Mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, teikiamos konsultacijos.

18.2        Pamokos trukmė 1-oje klasėje – 35 minutės, 2-4 klasėse – 45 minutės.

18.3        Klasės dalijamos į grupes:

Doriniam ugdymui, jei tos pačios klasės mokinių tėvai (globėjai) mokiniams yra parinkę tikybą ir etiką.

19. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas pamoka ir kitomis mokymosi organizavimo formomis:

19.1        ugdymo procesą organizuojant pamoka nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 kl. numatomas vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai “ patvirtinimo“;

19.2        ugdymo procesą organizuojant kitomis ugdymo organizavimo formomis (pvz., integruotos veiklos, kūrybinių dirbtuvių, projekto ir kt.), derinant Bendrosios programos ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį:

19.2.1       ugdomoji veikla (derinant formaliojo ir neformaliojo švietimo programų turinį) per dieną 1 klasėje gali trukti ilgiau nei 5 ugdymo valandas, 2–4 klasėse – 6 valandas.

19.2.2       mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis.

20. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik gimnazijoje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir pan.).

21. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonės :

21.1        mokinių mokymosi krūvio reguliavimo tvarką reglamentuoja ,,Mokymosi krūvių reguliavimo tvarkos aprašas. Namų darbų skyrimo tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2012 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. V1- 76;

21.2        toje pačioje klasėje dirbantys mokytojai (klasės mokytojas, dorinio ugdymo, anglų kalbos) derina tarp savęs namų darbų užduočių apimtis ir kontrolinių darbų, diagnostinių testų atlikimo datas;

21.3        mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;

21.4        per savaitę gali būti organizuojami ne daugiau kaip penki patikrinamieji darbai;

22. Namų darbų skyrimas:

22.1        1 klasės mokiniams namų darbai neskiriami, bet leidžiama pabaigti darbus, kurių nespėjo atlikti per pamokas

22.2        2 klasės mokiniams namų darbai skiriami pagal poreikį ir sprendžia pats mokytojas;

22.3        3 - 4 klasių mokiniams skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau kaip 1 valandos per dieną;

22.4        atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami.

23. Mokymosi pagalbos teikimas:

Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

23.1        Mokymosi pagalba gimnazijoje teikiama gabiems ir turintiems mokymosi spragų mokiniams.

23.2        Kiekvienas dalyko mokytojas nuolat stebi mokinio mokymąsi , kaupia mokinių pasiekimų ir daromos pažangos informaciją individualiai, ją analizuoja, lygina, pagal tai koreguoja ugdymo procesą, siaurindamas arba plėsdamas tam tikrą ugdymo turinio dalį, planuodamas įvairesnes mokinių veiklas.

23.3        Mokymosi pagalba mokiniui suteikiama:

-          kai jo pasiekimų lygis žemesnis nei numatyta Bendrosiose programose;

-          mokinys nedaro pažangos;

-          kai kontrolinis darbas įvertinamas nepatenkinamai;

-          kai mokinys dėl ligos bei kitų priežasčių praleido dalį pamokų;

-          tėvų pageidavimu;

-          kai mokinys ruošiasi konkursams ar olimpiadoms.

23.4        Mokymosi pagalba gali būti integruojama į mokymo ir mokymosi procesą. Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia suteikia jį mokantis mokytojas, individualizuodamas ir diferencijuodamas ugdymo turinį bei mokymosi būdus pamokoje, skirdamas namų darbus pagal mokinių gebėjimus, galimybes, poreikius, ugdymo turinį siedamas su vaiko gyvenimo aplinka, praktiniu žinių panaudojimo įgūdžių lavinimu.

23.5        Mokytojas skiria trumpalaikes konsultacijas, organizuoja pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams, įtraukia į vaiko ugdymo procesą mokinio tėvus( globėjus) teikiant įvairią mokymosi pagalbą.

III. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ , INTEGRUOJAMŲJŲ

PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

24. 2019 – 2020 mokslo metais 1-4 klasėse pradinio ugdymo programa įgyvendinama pagal Bendrąją programą, (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2433 ( Žin.,2008 Nr. 99-3848)), lietuvių kalbos pradinio ugdymo Bendrąją programą (patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 m. sausio 25 d. Nr. V-46).

25. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

25.1        Dorinis ugdymas:

Tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą;

25.2        gimnazijoje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių;

25.3        dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų, rūpintojų) parašytą prašymą.

26. Kalbinis ugdymas:

26.1        siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus, skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir klausymo gebėjimai yra ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas.

27. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

27.1        pirmosios užsienio kalbos mokoma antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

27.2        tėvai (globėjai, rūpintojai) parenka mokiniui vieną iš gimnazijos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių) kalbų (toliau – užsienio kalba);

27.3        užsienio kalbai mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 ugdymo valandas per savaitę.

28. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

28.1        gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Rekomenduojamos ugdymo veiklos, sudarančios sąlygas ugdytis praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko turėtų vykti tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje (pvz., parke, miške, prie vandens telkinio ar pan.) aplinkoje, laboratorijose;

28.2        socialiniams gebėjimams ugdytis rekomenduojama dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.).

29. Matematinis ugdymas:

29.1        organizuojant matematinį ugdymą rekomenduojama vadovautis ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių bei tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis, naudoti informacines komunikacines technologijas, skaitmenines mokomąsias priemones.

30. Fizinis ugdymas:

30.1        specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

30.2        tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje.

30.3        Siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą ugdymo proceso metu bus organizuojamos judriosios pertraukos ir fiziniam aktyvumui skirtos veiklos.

31. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):

31.1        technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 1/3 dalykui ir technologijų dalykui skiriamo laiko.

32. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

32.1        Sveikatos bei lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministro 2016 m.spalio 25 d. įsakymu Nr. V- 941 (Žin.,2007, Nr. 19-740). Integruojama į klasių valandėles, pasaulio pažinimo pamokas, dailės ir technologijų pamokas, kūno kultūros pamokas, , kai dalykų tema palanki tokiai integracijai;

32.2        ,,Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa”, patvirtinta Lietuvos Respublikos  švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK.- 494 (Žin.,2006, Nr. 33-1197). Programa integruojama į: pasaulio pažinimo dalyką ir į kitus dalykus, kai dalykų tema palanki tokiai integracijai, klasės vadovo veiklą, socialinio pedagogo veiklą.

32.3        Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V- 190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Programa integruojama į klasės vadovo bei socialinio pedagogo veiklą.

32.4        Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama: . bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo integruojamųjų programų – Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, 11 priedas „Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas“). Šių programų atskirai planuoti ir vykdyti nereikia.

32.5        Žmogaus saugos bendroji programa integruojama į dalykus: dorinis ugdymas , lietuvių kalba, pasaulio pažinimas, dailė ir technologijos, kūno kultūra, matematika ir į kitus dalykus, kai dalykų tema palanki tokiai integracijai, klasės vadovo veiklą.

32.6        Etninės kultūros ugdymas. Programa integruojama į dalykus: lietuvių kalba, dailė ir technologijos, muzika, neformalųjį švietimą, renginių organizavimą.

32.7        Informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė.

33. Gimnazijos pradinių klasių mokiniai dalyvauja ,,Vaisių ir daržovių bei pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose” programoje, ,,Mokėk plaukti ir saugiai elgtis vandenyje” projekte.

IV. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

34. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais  bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, vertinimo rezultatų panaudojimą ir Bendrąja programa.

34.1        Mokytojas numato mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą  vadovaudamasis gimnazijoje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi rezultatus, poreikius ir galimybes. Numatydamas 1 klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo, švietimo pagalbos specialisto parengtomis rekomendacijomis pradinių klasių mokytojui apie vaiko pasiekimus.

35. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis ugdomasis, diagnostinis apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas:

35.1        formuojamasis vertinimas atliekamas nuolat ugdymo proceso metu, teikiant mokiniui informaciją (dažniausiai žodžiu, o prireikus ir raštu, t. y. parašant komentarą) apie jo mokymosi eigą, esamus pasiekimus ar nesėkmes;

35.2        diagnostinis vertinimas pagal iš anksto aptartus su mokiniais vertinimo kriterijus paprastai atliekamas tam tikro ugdymo(si) etapo pradžioje ir pabaigoje, siekiant nustatyti esamą padėtį: kokie yra mokinio pasiekimai ir padaryta pažanga, numatyti tolesnio mokymosi galimybes:

35.2.1   atsižvelgiant į tai, ką norima įvertinti (vertinimo tikslą), gali būti taikomi įvairūs diagnostinio vertinimo  būdai: kontroliniai, projektiniai darbai, testai. Per dieną neturėtų būti atliekamas daugiau nei vienas diagnostinis darbas;

35.2.2   informacija apie mokymosi pasiekimus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.) .

35.2.3   mokytojas renkasi vertinimo informacijos kaupimo būdus ir formas (pvz. vertinimo aplanką, vertinimo aprašą, pasiekimų knygelę ar kt.);

35.3        apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Trimestro mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio per gimnazijoje nustatytą ugdymo laikotarpį padarytą pažangą, orientuojantis į Bendrojoje programoje aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir įrašomi pradinio ugdymo elektroniniame dienyne.

35.3.1   Mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinės atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų  apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio įrašoma „nepatenkinamas“;

35.3.2   Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi atitinkamoje Dienyno skiltyje, nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“;

36. Pabaigus pradinio ugdymo programą rengiamas Pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Aprašo kopija perduodama mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

V. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

37. Neformaliojo vaikų švietimo veikla skiriama mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms kompetencijoms ugdyti per pasirinktą meninę, sportinę, techninės kūrybos ar kitą veiklą.

38. Mokytojų tarybos 2019m. rugpjūčio 30d. protokolo Nr.V3- 01 nutarimo punktu neformaliajam švietimui 1–4 klasėms numatomos 8 ugdymo valandos  per metus.

38.1        Neformaliojo švietimo programos 2019–2020 m. m.:

Būrelio pavadinimas

Mokytojas

Valandų skaičius

Jaunučių choras

Vytautas Latonas

2

Meno terapija

Liubovė Fedotova

1

Šokiai

Justyna Provlockaja

2

Ateitininkai

Marijona Česonienė

1

Pirmieji žingsniai informatikos pasaulyje

Žana Siliuk

2

Šios valandos naudojamos pagal paskirtį.

39. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgiant į Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir  mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 „Dėl Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“. Gali būti rengiamos ir siūlomos neformaliojo švietimo ugdymo programos, parengtos derinant Bendrosios programos dalykų programų ir neformaliojo švietimo turinį, kurios padeda gerinti mokinių pasiekimus, tobulinti bendrąsias kompetencijas (pvz., skaitymo, kūrybinių gebėjimų plėtojimo, gamtamokslinio tyrinėjimo, pažinimo ir pan.).

40. Neformalųjį vaikų švietimą rekomenduojama organizuoti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų, numatyti veiklų intensyvumą, periodiškumą, trukmę, išlaikant klasei Bendrojo ugdymo plano 22 punkte numatytą valandų skaičių per metus.

41. Mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

42. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas vykdomos savivaldybės mokyklos nustatyta tvarka.

 

SUDERINTA

Gimnazijos tarybos pirmininkė                                   Jekaterina Lang

!Informacija atnaujinta: 2019 Lap 18, 18:02:35
Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazija
Įstaigos juridinio asmens kodas: 191651922.
Adresas: Jono Sniadeckio g. 8, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. sav.
Tel.: +370-380-35268
El. paštas: jasiunuausra@gmail.com

Pamokų laikas

1 pamoka
8:00
8:45
10
min
2 pamoka
8:55
9:40
10
min
3 pamoka
9:50
10:35
30
min
4 pamoka
11:05
11:50
15
min
5 pamoka
12:05
12:50
10
min
6 pamoka
13:00
13:45
10
min
7 pamoka
13:55
14:40
10
min
8 pamoka
14:50
15:35
Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazija Mūsų mokykla naudojasi
el. dienynu „Mano dienynas“
Gimnazijos aktualijos
ir naujienos

Turite klausimų ir norite mūsų paklausti?

Mūsų Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazijoje laukiami visi! Gal mūsų svetainėje neradote ieškomos informacijos ar tiesiog norite mūsų paklausti? Mes pasistengsime atsakyti į visus jūsų klausimus.

Klauskite Mūsų

Naudingos
NUORODOS

Daugiau: naudingų nuorodų >>