Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos ugdymo planas


                                                                                          PATVIRTINTA

                                                                             Jašiūnų ,,Aušros“ gimnazijos direktorės

                                                                             įsakymu  2018 m. rugpjūčio 31d. Nr. VI-142
                                                                                          

 

 

ŠALČININKŲ R. JAŠIŪNŲ ,,AUŠROS‘‘ GIMNAZIJOS 2018-2019 MOKSLO METŲ

PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAS

 

I.  BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šalčininkų r. Jašiūnų ,,Aušros“ gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą 2018–2019 m. m.

2. 2018–2019 mokslo metų ugdymo planas sudarytas vadovaujantis 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio  ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442; Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-773, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo pakeitimu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-1101, gimnazijos strateginiais tikslais, atsižvelgiant į gimnazijos bendruomenės poreikius bei turimus išteklius.

3. Gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo, vidurinio ugdymo ir neformaliojo švietimo programų vykdymą grupinio ar pavienio mokymosi formomis, kasdieniu bei savarankišku mokymo proceso organizavimo būdais.

4. Gimnazijos ugdymo planą rengė direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė.

5. Gimnazijos ugdymo plano tikslas – nustatyti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti rekomendacijas gimnazijos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

6. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai:

6.1. vykdyti kokybišką pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą;
6.2. nustatyti pamokų skaičių pagrindinio ir vidurinio ugdymo Bendrosioms programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į mokinių poreikius, mokinių tėvų (globėjų) sutikimus bei LR Higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos reikalavimų“ X skyriaus „Mokinių ugdymo proceso higiena“ nuostatas;
6.3. sudaryti sąlygas individualiems mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti;
6.4. apibrėžti mokinių ugdymą, organizuojant jį netradicinėse erdvėse.

7.  Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

Kontrolinis darbas– žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Gimnazijos ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos –švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjųugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Kitos gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804) ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

PIRMAS SKIRSNIS

 

MOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS.

8. Mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.; baigiasi rugpjūčio 31 d.
9. Gimnazija dirba penkias dienas per savaitę.
10. Ugdymo procesas gimnazijoje organizuojamas pamokų forma. Pamokos pradedamos 8 val.
11. Pamokos trukmė – 45 min.
12. Pamokų laikas:
1 pamoka – 8.00-8.45
2 pamoka - 8.55-9.40
3 pamoka - 9.50-10.35                                                                                                                     
4 pamoka – 11.05-11.50                                                                                                                   
5 pamoka – 12.05 - 12.50 
6 pamoka - 13.00 - 13.45
7 pamoka - 13.55 - 14.40
8 pamoka - 14.50
13. Ugdymo procesas pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas skirstomas trimestrais:
I trimestras : 09-01–11-30 (5-8, I-IV G klasėms);
II trimestras: 12-01-03-11 (5-8, I-IV G klasėms);
III  trimestras: 03-01-06-21 (5-8, I-III G klasėms);
III trimestras: 03-01-05-24 (IV G klasei)                                                                                            
14. Ugdymo proceso organizavimas 2018-2019 m. m.:                                                           
14.1. Ugdymo procesas prasideda rugsėjo 1 d.                                                                       
14.2. Ugdymo proceso trukmė:  5-8, I-III G klasių mokiniams – 37 savaitės; IV G klasės mokiniams – 33 savaitės.                                                                                                           
14.3. Ugdymo procesas (pamokos) baigiasi: 5-8, I-III G klasių mokiniams – birželio 21 d.;                   IV G klasės mokiniams – gegužės 24 d.                                                                               
14. 4. Mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos

Klasės

Prasideda

Baigiasi (paskutinė diena)

Rudens

visoms klasėms

2018-10-29

2018-11-02

Žiemos (Kalėdų)

visoms klasėms

2018-12-27

2019-01-02

Žiemos

6-8, I-IV G klasėms

2019-02-18

2019-02-22

Pavasario (Velykų)

visoms klasėms

2019-04-23

2019-04-26

Vasaros

5-8, I-III G klasėms

2019-06-24

2019-08-31

Vasaros

IV G klasei

2019-05-27

2019-08-31

 

15. II G klasės mokiniams į atostogų laiką neįskaitomos dienos, kai jie laiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą švietimo ir mokslo ministro nustatytu laiku.

16. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į gimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

17. Gimnazijos vadovas, iškilus situacijai, keliančiai pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją situaciją, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji situacija – tai padėtis, kuri gali susidaryti dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius, o jeigu ekstremalioji situacija išplinta į daugiau negu tris savivaldybes, valstybės lygio ekstremaliąją situaciją skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyrių.

18. Gimnazijos IV G klasės mokiniui, laikant pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu  suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į mokymosi dienų skaičių.

 

ANTRAS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS.

19. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turinį pagal gimnazijos tikslus, Lietuvos visuomenės vertybes, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius.

20. Ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas pagal gimnazijos tikslus, Gimnazijos Veiklos programą, Strateginį veiklos planą 2018–2020 m. m. , vadovaujantis pagrindinio  ir  vidurinio  ugdymo programų aprašais,  tvirtinamais Lietuvos  Respublikos  švietimo ir  mokslo ministro,  Pagrindinio   ugdymo bendrosiomis   programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr.   ISAK 2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Vidurinio  ugdymo  bendrosiomis  programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V 269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, Geros mokyklos konsepcija, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 ,,Dėl geros mokyklos koncepsijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V- 1049 ,,Dėl mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V 1309 „Dėl Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir atsižvelgiant į gimnazijai skirtas mokymo lėšas.
21. Ugdymo planas parengtas vadovaujantis bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis, taip pat nuostatomis, skirtomis konkrečiai programai vykdyti, remiamasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese informacija, standartizuotų testų, PISA ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, PUPP ir brandos egzaminų rezultatais, gimnazijos veiklos įsivertinimo duomenimis, gimnazijos vidurinio ugdymo programos akreditacijos išvadomis.
22. Gimnazijos ugdymo programų turinį sudaro ugdymo(si) sričių ir dalykų turinys, mokymosi medžiaga ir priemonės, kiti informaciniai šaltiniais, su kuriais dirba mokiniai mokydamiesi ir plėtodami savo kompetencijas.
23. Gimnazijos bendrojo ugdymo programų turinys yra aktualus ir prasmingas mokiniams, atviras jų poreikių ir talentų įvairovei. Jis sudaro mokiniams galimybes tyrinėti, spręsti problemas, pasirinkti aktualius dalykus ar modulius, saviraiškai skirtas formalias ir neformalias švietimo programas, padedančias siekti ugdymo(si) tikslų, geresnių ugdymo(si) rezultatų, naujų ugdymo (si) galimybių.
24. Gimnazijos mokytojai, siekdami gimnazijos tikslų, kartu su mokiniais, jų tėvais (globėjais) ir bendruomene formuoja gimnazijos ir klasės ugdymo turinį bei kuria sąlygas jam įgyvendinti.
25. Gimnazijos ugdymo turinį sudaro kultūrinė, meninė, sportinė, prevencinė ir kt. veikla (toliau – pažintinė ir kultūrinė veikla):

25.1. Pažintinė ir kultūrinė veikla vykdoma mokytojų, klasės vadovų pageidaujamu laiku (pateikus prašymą kuruojančiam vadovui prieš dvi darbo dienas), pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų dienų metu.
25.2. Gimnazijos direktoriaus įsakymu iki 15 dienų per metus skiriama mokinių kultūrinei, meninei, projektinei, pažintinei, mokslinei, turistinei, sportinei, praktinei, prevencinei ir kitai veiklai. Į šią veiklą integruojama etnokultūros programa, karjeros ugdymo programa.
25.3.   Gimnazijoje planuojama ši veikla:

25.3.1.  rugsėjis – Mokslo ir žinių diena;
25.3.2.   spalis-  Derliaus šventė
25.3.3.   spalis-  Diena su knyga;
25.3.4.  spalis – Kalbų diena.
25.3.5.   gruodis – Olimpiadų diena;
25.3.6.   gruodis - Liturginių švenčių diena;
25.3.7.    vasaris- Gimtosios kalbos ir lietuvių kalbos puoselėjimo dienos
25.3.8.   kovas - Kaziuko mugė, amatų diena;
25.3.9.   kovas- Užgavėnės;
25.3.10.   balandis- Verslumo ugdymo diena;
25.3.11. balandis-  Gamtos mokslų šventė;
25.3.12. gegužė- Sveikatingumo ir sporto diena;
25.3.13. birželis- Tiriamosiso veiklos diena (STEAM, tiriamosios laboratorijos).
25. 3.14. birželis –Projektų diena;
25.3.15.  birželis- edukacinių išvykų ir menų dienos.

25.4. Pažintinės ir kultūrinės veiklos apskaitą vykdo dalykų mokytojai el. dienyno skiltyje ,,Pamokos tema“.

26. Gimnazijos ugdymo planas, atsižvelgus į gimnazijos metodinės tarybos siūlymus, sudarytas vieneriems mokslo metams, dalyko pamokų skaičius paskirstomas mokslo metams, atsižvelgiant į programų dalyko turinį bei mokinių mokymosi krūvį, reglamentuotą gimnazijos direktoriaus patvirtintoje gimnazijos mokinių mokymosi krūvio mažinimo tvarkoje.

27. Gimnazijoje priimti susitarimai, sprendimai (2018 m. gegužės 31 d. Mokytojų tarybos posėdžio protokolas Nr. V3-02) dėl:  

gimnazijos ugdymo plano tikslų, nuostatų, principų (GUP I);

gimnazijoje vykdomų ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ypatumų (GUP);

ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos (GUP);

dalykų mokymuisi skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje, užtikrinant Bendrosiose programose numatytus mokinių pasiekimus (GUP XVII-XXI);

ugdymo turinio integravimo (GUP IX);

mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų modulių (GUP 8.3.2.);

pažintinės ir kultūrinės, projektinės veiklos organizavimo (GUP);

mokymosi sąlygų sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasėje, bet ir įvairiose aplinkose;

socialinės-pilietinės veiklos organizavimo (GUP, GUP);

reikalavimų mokinio individualiam ugdymo planui sudaryti (GUP III);

mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių (GUP X);

pamokų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti panaudojimo (GUP pamokų paskirstymas);

švietimo pagalbos teikimo (GUP VI);

(priklausomai nuo mokymo lėšų) neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veiklai organizuoti (GUP XII);

mokinio pasirinkto dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo, atsisakymo ir naujo pasirinkimo (GUP XX);

bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tikslų ir būdų (GUP VII.);

bendradarbiavimo su įstaigomis, įmonėmis tikslų ir būdų (GUP 76.7.1);

ugdymo turinio planavimo principų ir laikotarpių (GUP 8.3),

28. Bendruosiuose  ugdymo  planuose  atsiradus  nenumatytiems  atvejams,  gimnazija  ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama  į mokymo  lėšas  ir išlaikydama  minimalų  pamokų  skaičių  dalykų  bendrosioms programoms įgyvendinti.

29. Ugdymo turinys gimnazijoje planuojamas ir detalizuojamas pagal dalyko programai skiriamą valandų (pamokų) skaičių ir nurodytą mokymosi dienų skaičių, pagal gimnazijos metodinės tarybos pasiūlytas ir mokytojų tarybos patvirtintas formas.

29.1. Dalykų programoms skiriamų valandų (ugdymo turinio) skaičius gali būti didinamas arba mažinamas (iki 10-15 proc.), nedidinant mokiniui numatytų savaitinių pamokų skaičiaus. Didinamas minimalus pamokų skaičius per savaitę 6-8 ir I-II G klasėse tėvų (globėjų) pageidavimu ir pritarimu antrajai užsienio kalbai mokytis.

29.2. Dalykų modulių programas gimnazija siūlo atsižvelgdama į mokinių ugdymosi poreikius, turimus specialistus (apklausa buvo vykdoma 2017-2018 m. m. pabaigoje). Programas rengia dalyko mokytojas. Programas, aprobuotas metodinėje grupėje, tvirtina gimnazijos direktorius.

29.3. Į ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

29.3.1. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 (Žin., 2007, Nr. 19-740);

29.3.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr. 33-1197);

29.3.3. Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

29.4. Programos ar ilgalaikiai planai rengiami vieneriems metams.

29.4.1. mokytojas, dirbantis pirmus metus, pusę metų rašo dalyko pamokos planus. Visi kiti mokytojai, rengdamiesi pamokai, privalo raštu numatyti pamokos uždavinius, mokinių motyvavimą (sudominimą), vertinimą bei įsivertinimą. Trumpalaikį dalyko planą privalo rengti mokytojo kvalifikacinę kategoriją turintys ir dirbantys gimnazijoje iki 5 m. mokytojai.

29.4.2. 5-8, I-IV G klasių vadovai rengia klasės vadovo veiklos planą vieneriems metams. Planas gali būti koreguojamas trimestrui.

29.5. Planuodamas ugdymo turinį mokytojas turi:

29.5.1. įvertinti mokymosi situaciją (konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį, mokymosi poreikius, mokymosi stilius, mokymo ir mokymosi sąlygas);

29.5.2. suformuluoti aiškius tikslus ir uždavinius;

29.5.3. parinkti tinkamą turinį, integravimo galimybes, edukacinės erdvės pritaikymą;

29.5.4. numatyti į(si)vertinimo gaires;

29.5.5. atsižvelgti į gimnazijos bendruomenės išsikeltus ugdymo tikslus ir uždavinius;

29.5.6. Ilgalaikis planas, programa per mokslo metus gali būti koreguojami ir tikslinami.

29.7. Ugdymo turinys detalizuojamas mokomojo dalyko skyriui ar kurso daliai, trumpesniam laikotarpiui, numatant konkrečius mokymosi uždavinius ir veiklas:

29.7.1. detalizuojant ugdymo turinį atsispindi diferencijavimas ir integravimas;

29.7.2. ilgalaikio plano detalizavimo būtinybė svarstoma kiekvienoje metodinėje grupėje.

29.8. Programa, ilgalaikis ar trumpalaikis planas turi atitikti įrašus el. dienyne.

30. Ilgalaikių planų ir programų tvirtinimas ir derinimas:

30.1. Gimnazijos direktorius įsakymu tvirtina:

30.1.1. gimnazijos ugdymo planą (iki rugsėjo 1 d.);

30.1.2. neformaliojo švietimo programas (iki rugsėjo 14 d.)

30.1.3. dalykų modulių programas (iki rugsėjo 5 d.)

30.2. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui tvirtina:

30.2.1. dalykų ilgalaikius planus (iki rugsėjo 5 d.);

30.2.2. individualizuotas mokinių ugdymo(si) programas (iki rugsėjo 14 d.);

30.2.3. bendrą gimnazijos pritaikytą pamokų planą (iki rugsėjo 18 d.);

30.2.4. klasių vadovų veiklos planus (iki rugsėjo 14 d.).

30.3. Mokytojai suderina su direktoriaus pavaduotoja ugdymui:

30.3.1. neformaliojo švietimo programas (iki rugsėjo 11 d.);

30.3.2. dalykų ilgalaikius planus, dalykų modulių programas (iki rugsėjo 1 d.);

30.3.3. individualizuotas ir pritaikytas programas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams (iki rugsėjo 11 d.);

30.3.4. klasių vadovų veiklos planus (iki rugsėjo 11 d.).

30. 4. Mokytojai aptaria metodinėse grupėse:

30.4.1. dalykų ilgalaikius planus, dalykų modulių programas (iki rugsėjo 1 d.);

30.4.2. integruotų pamokų planą (iki rugsėjo 15 d.)

30.4.3. klasių vadovų veiklos planus (iki rugsėjo 9 d.)

31. Gimnazijos ugdymo turinio dokumentai:

 

Programos, teminiai planai

Rengia

Pritaria

Suderina

Tvirtina

Gimnazijos ugdymo planas

Darbo grupė

Mokytojų taryba

Gimnazijos taryba, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija

Gimnazijos direktorius

Modulių programos

Dalykų mokytojai

Metodinės grupės

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Gimnazijos direktorius

Neformaliojo švietimo programos

Būrelių vadovai

Metodinė taryba

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Gimnazijos direktorius

Individualizuotos programos specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams

Dalykų mokytojai, logopedė

Vaiko gerovės komisija

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Klasių vadovų veiklos planai

Klasių vadovai

Metodinė taryba

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui

 

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS GIMNAZIJOJE

32. Gimnazijos ugdymo(si) aplinka yra aprūpinta mokymuisi reikalingomis priemonėmis ir įranga, kitais mokymosi ištekliais, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, daugialypėmis terpėmis. Ji yra saugi, sveika, patogi, lengvai pertvarkoma, įvairiai panaudojama, reali ir virtuali. Virtualiose ugdymo(si) aplinkose laisvai prieinamos skaitmeninės priemonės, mokymuisi skirtos interneto svetainės, socialiniai tinklai, bendravimo ir bendradarbiavimo aplinkos.

33. Gimnazija, kurdama ugdymo(si) aplinką, bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais), bendruomene, valdžios institucijomis, verslo įmonėmis ir įstaigomis, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais. Mokiniai yra lygiaverčiai ugdymo(si) aplinkos kūrimo ir keitimo iniciatoriai ir dalyviai, prisideda savo idėjomis bei darbais.

34. Gimnazija sudaro sąlygas ir skatina mokytojus gimnazijos ugdymo turinį įgyvendinti ne tik gimnazijoje, bet ir kitose netradicinėse aplinkose: muziejuose, parkuose ir kt., koreguojant ugdymo procesą, pamokų tvarkaraštį.

35. Gimnazijos vadovas ir visa bendruomenė atsako už atviros, ramios, kūrybingos, vertybines nuostatas puoselėjančios, mokinių ir mokytojų mokymuisi palankios edukacinės kultūros kūrimą ir palaikymą gimnazijoje.

36. Gimnazijoje dirba kvalifikuoti, savo dalyką išmanantys mokytojai. Gimnazijos direkcija siekia, kad mokytojai dirbtų kaip tikri savo dalyko profesionalai.

37. Įgyvendinant ugdymo tikslus, tenkinant mokinių mokymosi poreikius, mokytojai ne mažiau kaip du kartus per mokslo metus sudaro sąlygas mokiniams mokytis ne klasėje, o kitose aplinkose.

38. Fizinė mokymosi aplinka sudaro sąlygas aktyviam mokinių ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir įvairaus dydžio grupėmis, praktinei, eksperimentinei ir teorinei bei kitokiai veiklai, padeda mokytojui dirbti inovatyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas:                                     38.1. Gimnazijoje yra  informacinių technologijų, menų, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros ir užsienio kalbų, istorijos, chemijos, fizikos, biologijos, matematikos, tikybos, socialinių pedagogų kabinetai,  pradinės klasės,  sporto salė, PIT-o, maitinimo patalpos, biblioteka ir skaitykla, kurioje įrengtos kompiuterinės darbo vietos, sporto aikštynas, gimnazijos muziejus, aktų salė;                          

 38.2. 5-8, I-IV G klasių mokinių ugdymui skirti dalykų kabinetai (visi aprūpinti kompiuteriais su interneto ryšiu, visuose yra daugialypės terpės projektoriai arba interaktyviosios lentos)

 38.3. Gimnazijoje esančios mokymo ir mokymosi priemonės (vadovėliai, literatūra, mokomosios kompiuterinės priemonės, įranga laboratoriniams darbams, priemonės technologijų ir dailės pamokoms, muzikos instrumentai ir kt.) padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir pasiekti Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytų pasiekimų;                                                                                38.4. Naudojami vadovėliai, kuriuose mokomoji medžiaga pateikiama suprantamai ir aiškiai;                   38.5. Mokytojai, siekdami padėti mokiniams įgyti gyvenimui šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų kompetencijų, gebėjimų, nuostatų ir dirbti inovatyviai, dalyko pamokose (kiek leidžia ištekliai) naudoja šiuolaikines mokymo(si) technologijas: internetą, interaktyviąsias lentas, kompiuterius, modernią kabinetų, skaityklos įrangą, biblioteką, gimnazijos muziejų, keičia mokymo(si) aplinką;                                                                                                                                       38.6. Mokiniams per muzikos, dailės, technologijų pamokas yra sudarytos sąlygos naudotis moderniomis mokymo(si) priemonėmis ir patenkinti individualius  ugdymosi poreikius;                                  38.7. Ugdymo proceso dienos, skirtos pažintinei ir kultūrinei veiklai, prevencinei ir kitoms ugdomosioms veikloms, priklausomai nuo veiklos pobūdžio organizuojamos įvairiose aplinkose (pvz. mokinių konferencija – aktų salėje, profesinės karjeros diena – Respublikos universitetuose, kolegijose, Profesinio rengimo centre, Menų mokykloje, savivaldybėje ir kt.);                                                             39. Psichologinę ir socialinę aplinką formuoja mokinių tarpusavio, mokytojų ir mokinių, mokytojų ir tėvų (globėjų) bendravimo ir bendradarbiavimo nuostatos:                      

      39.1. gimnazijoje švietimo pagalbą teikia psichologė asistentė, socialinis pedagogas ir  logopedė;                                                                                                                                                  39.2. gimnazijoje veikia Vaiko gerovės komisija;  

      39.3. informacijos teikimas visais bendruomenės veiklos klausimais apibrėžtas mokyklos „Tėvų informavimo tvarkoje“, patvirtintoje gimnazijos direktoriaus.

40. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas:                                                                                                  40.1.Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas.

Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011. Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (nauja redakcija 2017 m. kovo 13 d. įsakymu  Nr. V-284),  Ugdymo programų aprašais;  

40.2.  Sveikatos ugdymas integruojamas į neformaliojo švietimo programas, vadovaujantis Sveikatos ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. ISAK-1290.                                                                                                             

40.2.1.  Žmogaus sauga (vadovaujantis Žmogaus saugos bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159, Žin., 2012, Nr.89-4668) į ikiprofesinio mokymo dalyką 8 – IG, IIG klasėse;

40.2.2. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, patvirtinta 2006 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-494 (žin., 2006, Nr.33-1197) integruojama į chemijos dalyką 8, IG, IIG klasėse ir biologijos 7, 8, ir IG. IIG  klasėse, į klasių auklėtojų veiklos, mokyklos specialistų planus.

40.2.3. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, patvirtinta 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007,, Nr.19-740) integruojama į dorinio ugdymo ir biologijos dalykus 6, 7, 8, 9, IG ir IIG  klasėse, klasių auklėtojų veiklos, mokyklos specialistų planus;

40.2.4.Specialiosios antikorupcinio švietimo programos integruojamos į ekonomikos ir pilietiškumo pagrindų dalykus IG -IIIG klasėse;

40.3. gimnazija   planuoja   ir   organizuoja   kryptingus   sveikos   gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.                                                                                                                                        

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

 

41. Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, gimnazijos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

41.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi turėti kūrybines galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas;

41.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, ugdančiomis gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose. Šios veiklos turi padėti mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

41.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą;

41.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties.

42. Mokiniui, kuris mokosi:

42.1. pagal pagrindinio ir vidurio ugdymo programas pažintinė, kultūrinė, meninė, kūrybinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla) yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Gimnazija priima sprendimą, kiek šiai veiklai per mokslo metus skirs pamokų, atsižvelgdama į Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą turinį ir pasiekimus, mokinių amžių. Veikla yra siejama ne tik su mokyklos ugdymo tikslais, bet ir su mokinių mokymosi poreikiais. Ši veikla yra organizuojama ne tik gimnazijoje, bet ir kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose. Gimnazija priima sprendimą dėl šios veiklos organizavimo mokyklai tinkamu būdu: nuosekliai organizuodama per mokslo metus;

42.2. pagal pagrindinio ugdymo programą privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Skirtingo amžiaus mokiniams numatomas skirtingas socialinės –pilietinės veiklos pamokų (valandų) skaičius:

42.2.1. 5-6 klasės – 10 valandų (pamokų) per mokslo metus;

42.2.2 7-8 klasės – 15 valandų (pamokų) per mokslo metus;

42.2.3. I-II G klasės – 20 valandų (pamokų) per mokslo metus;

Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama elektroniniame dienyne.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

 

43. Gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui organizuoja gimnazijos veiklą, susijusią su mokinių mokymosi krūvių reguliavimu, prižiūri jos įgyvendinimą.

44. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo būdus ir galimybes reglamentuoja Jašiūnų „Aušros“ gimnazijos „Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarka“, tvirtinama direktoriaus įsakymu.

45. Direktoriaus pavaduotoja ir metodinių grupių pirmininkai organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos ir mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

46. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo klausimai sistemingai aptariami klasių koncentrų mokytojų pasitarimuose bei klasių mokinių tėvų (globėjų) komitetų pasitarimų metu.

47. Metodinių grupių pirmininkai ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui organizuoja ir vykdo mokiniams skiriamų namų darbų stebėseną ir kontrolę;

48. Mokinių mokymosi krūvių reguliavimo tvarka:

48.1. Namų darbai:         

48.1.1. namų darbų skyrimą, jų apimtis ir datas dalykų mokytojai, atsižvelgę į higienos normas,  derina tarpusavyje, žymi juos el. dienyno namų darbų grafoje;

48.1.2. skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia: 5–6 kl. mokiniams- 1,5 val., 7–8 kl. mokiniams- 2 val., I–II G kl. mokiniams- 2,5 val., III-IV G kl. mokiniams- 3 val. per dieną;

48.1.3. atostogų laikotarpiui namų darbai neskiriami;

48.1.4. mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, dalykų mokytojai namų darbus skiria individualiai, juos diferencijuoja pagal mokinių gebėjimus.

48.2. Kontroliniai darbai:

48.2.1. kontrolinių darbų laiką klasėje dirbantys mokytojai derina tarpusavyje kontrolinių darbų tvarkaraštyje mėnesiui, tvirtinamame direktoriaus;

48.2.2. mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;

48.2.3. apie kontrolinį darbą mokiniai papildomai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę įrašu el. dienyno kontrolinio darbų grafike;

48.2.4. dieną prieš mokinių atostogas ir dieną po mokinių atostogų ar šventinių dienų kontrolinis darbas nerašomas;

48.3. per dieną mokiniams negali būti daugiau kaip 7 pamokos, per savaitę – 35 pamokos;

48.4. mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, pamokų tvarkaraštyje negali būti daugiau kaip trys vienos pamokos trukmės laisvo laiko tarpai per savaitę. Laisvą laiką mokiniams siūloma išnaudoti savišvietai, dirbant bibliotekoje, skaitykloje ar pamokų ruošimo kambaryje;

48.5. siekiant sudominti mokinius mokomąja medžiaga ir efektyvinti ugdymo procesą, mokytojams būtina taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti įvairius dalykus  integruojančius ilgalaikius ar trumpalaikius projektinius darbus;

48.6. atsižvelgiant į mokytojų pasiūlymus ir ugdymo plano rekomendacijas sudarant tvarkaraštį įdedamos paeiliui dvi to paties dalyko - technologijų, lietuvių kalbos, istorijos, užsienio kalbos, matematikos – pamokos;

48.7. mokiniai, lankantys ar baigę dailės, muzikos, choreografijos ar menų mokyklas, tėvų (globėjų), atitinkamo dalyko mokytojo ir klasės vadovo bendru susitarimu, direktoriaus įsakymu gali būti atleisti: 5–8 klasių mokiniai nuo dailės ir muzikos pamokų. Mokiniai, lankantys sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigas, turinčias teisę vykdyti neformalųjį vaikų švietimą, tėvų (globėjų), dalyko mokytojo ir klasės vadovo bendru susitarimu direktoriaus įsakymu gali būti atleisti nuo kūno kultūros pamokų.

48.8. Atleidimo nuo dailės, muzikos ar kūno kultūros pamokų ir atsiskaitymo tvarka:

48.8.1. pageidaujantys būti atleisti nuo atitinkamo dalyko pamokų mokiniai iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. klasės vadovui pateikia tėvų (globėjų) prašymą dėl atleidimo ir pažymą, liudijančią, kokią mokyklą lanko;

48.8.2. klasės vadovas suderinęs su dalyko mokytoju (mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programa, kuri turi derėti su bendrųjų programų turiniu), pateikia dokumentus direktoriaus pavaduotojai ugdymui, nurodydamas, kur pamokos metu bus mokinys;

48.8.3. direktoriaus įsakymu atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų mokiniai pamokoje gali nedalyvauti, užtikrinant nuo pamokų atleistų mokinių užimtumą ir saugumą sudaromos sąlygos savarankiškai dirbti skaitykloje ar pamokų ruošos kambaryje;

48.8.4. atleisti nuo dalyko pamokos mokiniai pagal mokytojo parengtą individualaus atsiskaitymo programą turi atsiskaityti už programą (programos dalį) ir gauti pusmečio ir metinį žinių įvertinimą.

49. Į gimnaziją atvykus mokytis naujiems mokiniams bei mokiniams, kurie patiria ugdymosi sunkumų dėl ligos ar kitos pateisinamos priežasties, atsižvelgiant į mokinių mokymosi galias, organizuojama mokymosi pagalba skiriant trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas. Trumpalaikės konsultacijos į mokinio mokymosi krūvį neįskaitomos.

50. Siekiant mokiniams padėti sėkmingai adaptuotis, į šią veiklą įtraukiami klasės vadovai ir gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, kurie organizuoja mokinių veiklą adaptaciniu laikotarpiu.

51. 5-8, I-II G klasių mokiniams skiriama 10-20 val. socialinė veikla, kuri vykdoma ugdymo proceso, skirto kultūrinei, meninei, pažintinei, socialinei ir kt. veiklai, metu. Socialinė veikla, siejama su pilietiškumo ugdymo, gimnazijos bendruomenės tradicijomis, kultūrinėmis ir socializacijos programomis, yra skirta ugdyti praktinius piliečio gebėjimus ir įgyvendinama bendradarbiaujant su miestelio seniūnija.

52. Dalis ugdymo turinio yra įgyvendinama per pažintinę, projektinę ir kultūrinę veiklą ne gimnazijos aplinkoje.

 

ŠESTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

 

 

53. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“, Ugdymo programų aprašais ir Jašiūnų ,,Aušros” gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo ir panaudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu gimnazijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr.  VI-187.

54. Mokytojas, remdamasis Bendrosiomis programomis, konkretina ugdymo turinį (sudaro ilgalaikį planą) kartu planuodamas ir vertinimą. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, dalykų modulių programose aprašo mokymosi pažangos ir pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistemą.

55. Mokytojas per pirmąją savo dalyko  pamoką mokinius supažindina su ilgalaikiu planu ar programa, mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kriterijais, kuriais vadovaudamasis rašo sudėtinį pažymį, atsiskaitymo darbais, pristato kaupiamąjį vertinimą, mokinius informuoja, kokiu būdu bus kaupiami ir fiksuojami balai (taškai, pliusai).

56. Pradėdamas naują temą, pamokų ciklą ar skyrių mokytojas su mokiniais susitaria, ką jie turi pasiekti, kada, kas ir kaip bus vertinama.

57. Ugdymo procese vyrauja mokytis padedantis vertinimas - formuojamasis vertinimas, kuris rodo, ką konkrečiai mokiniai geba, yra pasiekę ir ką dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys įsivertinti.

58. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją, į išlaikytų standartizuotų testų, TIMSS tyrimo rezultatus.            59. Planuojant mokinių, pradedančių mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, pažangos ir pasiekimų vertinimą, atsižvelgiama į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, PISA tyrimo rezultatus.

60. 5 -8, I-IV G klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas:

60.1. Vertinimas grindžiamas aiškiais mokiniui kriterijais, taisyklėmis:

60.2. Mokiniai vertinami pagal 10-balę sistemą.

60.3. Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio (5–8, I-II G kl.) ir vidurinio (III–IV G kl.) ugdymo programą:

 

Pasiekimų lygis

Pažymys

Aukštesnysis

10

Puikiai

9

Labai gerai

Pagrindinis

8

Gerai

7

Pakankamai gerai

6

Patenkinamai

Patenkinamas

5

Pakankamai patenkinamai

4

Silpnai

Nepatenkinamas

3

Blogai

2

Labai blogai

1

Nieko neatsakė, neatliko/atsisakė atlikti užduotį

60.4. Pažymiu vertinami 5-8, I-IIV G kl. mokomųjų dalykų – lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų), istorijos, geografijos, matematikos, ekonomikos, informacinių technologijų, gamtos pažinimo, biologijos, chemijos, fizikos, menų (muzikos, dailės), technologijų, kūno kultūros, dalykų modulių žinios ir gebėjimai.                                     

60.5 Dorinio ugdymo (etikos, tikybos, pilietiškumo pagrindų,), Žmogaus saugos bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės kūno kultūros pratybas lankančių mokinių pasiekimai vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.                                                                                                            60.6. Įrašas „atleista“ (per technologijų ir kūno kultūros pamokas) įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir gimnazijos vadovo įsakymą.                                                60.7. Įrašas „neatestuota“ įrašomas, jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti arba jis yra praleidęs dalyko 2/3 pamokų be pateisinamos priežasties.
61. 5 klasės mokinių vertinimas adaptaciniu periodu:                                                                
61.1. Mokiniams, pradedantiems pagrindinio ugdymo programą, adaptacinio laikotarpio metu pažymiai pradedami rašyti palaipsniui:                                                                                                             
61.1.1. rugsėjo mėnesį tik „7“, „8“, „9“ ir „10“ (pakankamai gerai, gerai, labai gerai, puikiai);
61.1.2. spalio mėnesį tik „4“, „5“, „6“, „7“, „8“, „9“ ir „10“ (tik teigiami įvertinimai);                   
61.1.3. nuo lapkričio  mėnesio pereinama prie 10 balų vertinimo sistemos.                                            62. Su vertinimo tvarka mokinių tėvai (globėjai) supažindinami gimnazijos internetinėje svetainėje, per tėvų (globėjų) susirinkimus bei individualiai tėvams (globėjams) pageidaujant.                                63. Mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas vykdomas reguliariai. Vertinimo informacija panaudojama analizuojant mokinių pažangą ir poreikius, keliant tolesnius mokymo(si) tikslus. Pasiekimai vertinami tokiu dažnumu per pusmetį:                                                                                                 
63.1. jei dalykui mokyti skirta 1-2 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais;     63.2. jei dalykui mokyti skirta 3-4 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais; 
63.3. jei dalykui mokyti skirta 5 ir daugiau pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau kaip 7 pažymiais.                                   
64. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, už kurias rekomenduojama rašyti kaupiamąjį pažymį:
64.1. už darbą pamokoje (savarankišką darbą raštu ar žodžiu, darbą grupėje, kūrybinius darbus, individualias mokinio pastangas, aktyvumą ir kt.);                                                                                  64.2.už namų darbus;                                                                                                        
64.3. už dalyvavimą konkursuose, olimpiadose, projektinėje veikloje.                                                 65. Kontrolinių darbų organizavimo tvarka ir vertinimas:                                                                    65.1. kontrolinių darbų tvarkaraštis, suderintas su direktoriaus pavaduotoja ugdymui, rengiamas mėnesiui ir skelbiamas elektroniniame dienyne. Dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką keisti, bet būtina tai suderinti su mokiniais;                                                          65.2. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais;                                                65.3. per dieną organizuojamas vienas kontrolinis darbas. Jei tą dieną mokiniams organizuojamas diagnostinis testas ar bandomasis egzaminas, mokytojų suplanuoti kontroliniai darbai turi būti organizuojami kitu laiku;                                                                                                                          65.4. sudarant kontrolinio darbo užduotis rekomenduojama laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai (žinios, jų taikymas, analizė, lyginimas ir kt.);                                                                                                                          65.5. prie kiekvienos kontrolinio darbo užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus;
65.6. mokytojas, ištaisęs kontrolinius darbus, juos grąžina mokiniams ne vėliau kaip per 10 dienų. Rekomenduojama atlikti kontrolinių darbų analizę, bendrus darbo rezultatus pristatyti visiems klasės mokiniams ir pasidžiaugti jų sėkmėmis, pagal galimybes ir poreikius nesėkmes aptarti su kiekvienu mokiniu individualiai bei numatyti būdus mokymosi spragoms šalinti;                                       
65.7. jeigu pusės klasės (grupės) mokinių kontrolinis darbas yra įvertintas nepatenkinamai, būtina tokį darbą perrašyti;                                                                                                                                 65.8. rugsėjo mėnesį 5-8, I-II G klasių mokiniams kontroliniai darbai neskiriami;                                  65.9. kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų.                                                        66. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vadovaudamasi ugdymo priežiūros planu, organizuoja diagnostinių testų vykdymą 4,6,8 klasėse, bandomuosius egzaminus IIG ir IV klasėje.                          67. Darbų rezultatai aptariami metodinių grupių susirinkimuose. Metodinių grupių mokytojai analizuoja diagnostinių testų rezultatus ir priima sprendimus dėl tolesnio mokinių mokymo(si) strategijų, pedagoginės pagalbos teikimo bei ilgalaikio plano koregavimo (jei reikia). Mokytojai kartu su mokiniais analizuoja darbus, lygina jų rezultatus, nustato, kokią padarė pažangą, ką turėtų tobulinti.                                                                                                                                                    68. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka:                                                                               
68.1. Namų darbai gali būti trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) arba ilgalaikiai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria).                                                         
68.2. Mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų skyrimo apimties, užduočių pobūdžio, vertinimo bei jo fiksavimo.                                                                                                                      68.3. Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo(si) metodus ir racionaliai panaudodamas pamokos laiką, skiria tikslingus, diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias, gebėjimus, ugdančius mokinių kritinį mąstymą, kūrybiškumą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiria namų darbus, įtvirtinančius pamokoje gautas žinias, šalinančius mokymosi spragas bei stiprinančius motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai.          68.4. Mokytojas, siekdamas, kad mokinio tėvai (globėjai) galėtų kontroliuoti, ar jų vaikai atlieka skiriamus namų darbus, užduotis elektroniniame dienyne užpildo konkrečiai, aiškiai   nurodydamas, ką mokinys turi padaryti (pvz.: raštu atsakyti į 3 skyriaus 7 klausimą, išspręsti 1, 2, 3 uždavinius 10 psl.ir pan.).                                                                    

!Informacija atnaujinta: 2019 Sau 30, 09:41:02
Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazija
Įstaigos juridinio asmens kodas: 191651922.
Adresas: Jono Sniadeckio g. 8, Jašiūnų mstl., Šalčininkų r. sav.
Tel.: +370-380-35268
El. paštas: jasiunuausra@gmail.com

Pamokų laikas

1 pamoka
8:00
8:45
10
min
2 pamoka
8:55
9:40
10
min
3 pamoka
9:50
10:35
30
min
4 pamoka
11:05
11:50
15
min
5 pamoka
12:05
12:50
10
min
6 pamoka
13:00
13:45
10
min
7 pamoka
13:55
14:40
10
min
8 pamoka
14:50
15:35
Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazija Mūsų mokykla naudojasi
el. dienynu „Mano dienynas“
Gimnazijos aktualijos
ir naujienos

Turite klausimų ir norite mūsų paklausti?

Mūsų Šalčininkų r. Jašiūnų „Aušros“ gimnazijoje laukiami visi! Gal mūsų svetainėje neradote ieškomos informacijos ar tiesiog norite mūsų paklausti? Mes pasistengsime atsakyti į visus jūsų klausimus.

Klauskite Mūsų

Naudingos
NUORODOS

Daugiau: naudingų nuorodų >>